traninis

tranìnis, -ė adj. (2) DŽ, NdŽ, KŽ, Klvr, Srj, Lp, Slm tranams būdingas, priklausantis; susijęs su tranais: Tranìniai koriai DŽ¹. Perai – bitiniai, tranìniai ir motininiai LKT193(Nm). Rėmai, kur tranìniai didelėm akutėm, tai gal te erkės ir sėdi Kvr. Jeigu motina tranìnė, bitės išnyksta Vdn. Pradeda maitinti su [bičių] pieneliu paprastą bitį, ir ana pasivertas tranìnė Vgr. Tranìnę motinėlę reikia panaikint Rm. Traniniùs korius sudėkit an lentynos Ds. Balandžio mėnesį motina į tranines akeles pradeda dėti kiaušelių J.Krišč. Tas pats bitinas deda dvejopus kiaušinukus – tikrus … ir traninius A1885,125.